- užkeikti
- užburti
a. n.
apduoti (spec.), apiburti (šnek.), apkerėti, apžadėti, apžavėti, apžolinti, pakerėti, užkalbėti, užkeikti, užkerėti, užlemti, užžavėti
Lietuvių kalbos sinonimų žodynas. 2014.
užkeikti
Look at other dictionaries:
užkeikti — užkéikti vksm. Kad užkéikė, net nustė̃rome … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
užkeikti — 1. intr. sukeikti: Stepas šnekėjo, plūdo, ant galo, smagiai užkeikęs, nusispjovė rš. Pajutęs, kad jau nėr pačios, net užkeikė ant Jono BsMtII188. Kad užkeĩks, tai nusigąsi Vl. Žmogus ... iš džiaugsmo net užkeikė BsMtII8. 2. tr. užburti,… … Dictionary of the Lithuanian Language
užkeiktinis — užkeiktìnis, ė smob. (2); Sut bažn. kas išskirtas iš tikinčiųjų tarpo, iškeiktinis: Ir su vardu įspėtais užkeiktiniais draugauja DP281 … Dictionary of the Lithuanian Language
atkeikti — 1. tr. panaikinti užkeikimą ar prakeikimą, atburti, atžavėti: Tam piliakalny prakeikdavo ir atkeikdavo Plk. Kodėl neiškasi tų pinigų? – Užkeikti. – Atkeik Dglš. 2. refl. atsakyti su keiksmu: Latviai atsikeikė, kad tai esanti netiesa B.Sruog.… … Dictionary of the Lithuanian Language
prakeikti — 1. tr. pasmerkti keiksmu: Prakeikime karus! sp. Našlė tada pradėjo savo sūnus keikt ir prakeikė BM182. Nuo tų ponų prakeiktųjų kur mes beišbėgsme? A.Strazd. Tuos runkelius ko neprakeikiau Brt. Prakeikiau gyvą Ds. Sako, kad tėvai savo vaiką… … Dictionary of the Lithuanian Language
apkeikti — tr. piktais žodžiais išvadinti, apiplūsti: Apibarė, apkeikė Alk. Kur mane sykį apkeikė, aš ten daugiau neperku Alk. Aš, kai užsiuntu, tai apkeikiu juos visus Skr. | refl.: Juk čia jau nebebuvo broliai ir seserys, o svetimi, kurie ir apsikeikdavo … Dictionary of the Lithuanian Language
iškeikti — tr. 1. piktais žodžiais išvadinti, išplūsti: Jis mane iškeikia, išrėkia, neturiu nė ką sakyt Gs. Boba iškeikė mušeklį ant rinkos J. Iškeikė anas mus iš sliedų̃ (labai smarkiai) Arm. 2. refl. iki valios keikti: Išsikeikia, išsirėkia [vyras],… … Dictionary of the Lithuanian Language
keikti — keikti, ia, ė 1. tr., intr. SD295, B, R, Mž435, K, M minėti ką piktais, negražiais žodžiais, plūsti: Lietuvių tauta amžiais keiks fašistinę priespaudą, fašistų vykdytas nekaltų žmonių žudynes A.Vencl. Dabar nebe toks jis buvo, o piktas ir keikiąs … Dictionary of the Lithuanian Language
kepė — 2 kepė sf. medinis indas (?): Prikasė kepę žarijų, ir išlakė [užkeikti šunes] LMD(Plng) … Dictionary of the Lithuanian Language
nukeikti — 1. intr. sukeikti: Nebijok, ir jis nukeikia Alk. Ir jis va girdėjo, kai nukeikė kaimynas Bgt. Tu šiokia, tokia! – nukeikė skruzdėlę Jurgiukas rš. | refl.: Nusikeiki, ir lengviau pasdaro Ds. Nusikeikiau tiktai ir paleidau jį iš nagų rš. 2. tr.… … Dictionary of the Lithuanian Language
pakeikti — 1. intr. sukeikti: Tūlą sykį pakeikiau J. Tada paėmė ana juos ir pakeikė: „Kad jūs nigdi daugiau neaugtute!“ SI10. | refl.: Anas par visą savo gyvenimą nepaskeikė nė vieno karto BsPII205. Raižė raižė, pasikeikdamas kojomis spardė Žem. Kad aš… … Dictionary of the Lithuanian Language
